Susitikom su sese, abi su mažylėm, visos jau alkanos, o pietūs dar nė nepradėti ruošti… Kam nepasitaiko? Pasiimu savo indelius ir bėgu į vietinę kavinukę išgelbėti mūsų pasibuvimo – sutarėm, kad paimsiu maisto išsinešti. Kavinukėje vardinu, ko man reikės, ir traukiu iš maišo indelius. Dedant juos ant prekystalio jaučiu, kaip aplinka įsielektrina:
– Mes turime savo tarą. Aš negaliu net prisiliesti prie kitų indų! – piktinasi pardavėja, o man gerklėj gumulas įstringa.
Tyla užsitęsia ir pardavėja jau ramesniu balsu sako, kad toks įstatymas, „bet gal niekas neįskųs“, ima indelius dviejų pirštų galiukais ir deda maistą taip, tarsi mano indai būtų tiksinti bomba. Nuo įtampos mums abiems smilkiniuose tvinksi gyslos. Kai paslepiu indus maiše, gyslos nustoja tvinkčiojusios, pardavėja įmuša sumą į kasą, aš duodu grynais, ji suberia man grąžą. Atgaunu gebėjimą kalbėti, padėkoju ir eidama šalin matau, kaip ji rankomis, kuriomis ką tik lietė pinigus, deda kitam klientui maistą…
Parašiau Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Gavau atsakymą, kad kavinukės darbuotoja, atsisakydama dėti maistą į mano tarą, laikėsi įstatymo reikalavimų (laiške įkeltas pats įstatymas su paryškintomis vietomis, kur kalbama apie higienos reikalavimų užtikrinimą). Nejaugi visos pagamintą maistą savo taroje leidžiančios išsinešti įstaigos nusižengia šiam įstatymui? Nejaugi aš priverčiau kavinukės darbuotoją jį sulaužyti?
Parašiau dar kartą VMVT. Šį kartą gavau atsakymą, kad įstaigai tereikia apsirašyti vidines procedūrų taisykles ir jų laikytis (turėtų būti aprašyta maisto pakavimo išsinešimui procedūra). Svarbu, kad būtų užtikrintas įstatyme nustatytas higienos reikalavimas. Taigi, tokia higieną užtikrinanti procedūra gali būti vienkartinės pakuotės naudojimas. Arba (pavyzdžiui) – rankų nusiplovimas po sąlyčio su kliento pakuote.
Visa tai paaiškina, kodėl kartais vis atsiranda tokių nesusipratimų arba atvejų, kai atvykus į parduotuvę su savo tara įsigyti birių produktų, būni paprašytas apsimauti vienkartinę pirštinę, kol naudojiesi semtuvėliu. Tą padaryti reikalaujantis darbuotojas remiasi savo parduotuvės ar valgymo įstaigos aprašytomis procedūromis, kurios užtikrina įstatyme numatytą higienos reikalavimą. Tačiau šis higienos reikalavimas gali būti įgyvendinamas ir kitais būdais, o kokiais – renkasi pati įstaiga.
Maisto tarai naudojamas putplastis sudaro didelę dalį plastiko atliekų, nes dažniausiai yra neperdirbamas, o naudojamas tik vieną kartą. ES priėmė Direktyvą, kuria nuo 2021 m. bus uždraustas vienkartinio plastiko naudojimas. Jeigu vis tiek reikės įstaigoms persirašyti savo procedūras, kodėl to nepadarius anksčiau?
Visos nuotraukos iš asmeninio Aušvydos archyvo.
Žalios bendruomenės tinklaraštis atviras visiems, tad jeigu ir Tu nori pasidalinti žaliu turiniu – parašyk mums laiškelį ir padėk sukurti tvarios informacijos lobyną!