Kiek sveria agurko ar pomidoro nupjautas galiukas? O kiaušinio lukštas? Kiek bulvių lupenų lieka nuskutus bulves kugeliui? Tvarumo kelyje mėgstu kelti įvairius klausimus ir stebėti savo tvarumo kelionę. Anksčiau minėti klausimai man kilo detaliau analizuojant savo mitybos įpročius ir stebint, kiek ir kokių žaliųjų atliekų man lieka gaminant maistą.

Kol dar laukiame, kol visuose miestuose bus galima atskirai rūšiuoti žaliąsias atliekas, alternatyvų yra ir dabar. Vieni jas veža į sodą ar kaimą, kiti išbando kompostavimą bute naudojant kompostavimo maišą ar Bokashi kibirus. Mano 2020 m. didžiuoju atradimu tapo galimybė žaliąsias atliekas vežti į „Idėjų lysvės“ – Vilniaus Pilaitės mikrorajono bendruomeninio daržo kompostinę. 2021-ieji yra mano antrieji žaliųjų atliekų rinkimo metai, todėl nusprendžiau detaliau panagrinėti, kiek ir kokių atliekų surenkame namų ūkyje.

Kompostavimo iššūkio eiga

• Žaliąsias atliekas po žiemos pradėjau rinkti balandžio mėnesį, tačiau stebėti ir sverti žaliąsias atliekas norėjosi nuo mėnesio pradžios, tad iššūkio pradžia buvo gegužės 1 d..
• Gamindama maistą visuomet išsitraukdavau dėžutę, į kurią mesdavau žaliąsias atliekas, kad iš įpročio jos nepatektų į bendrųjų atliekų šiukšlių dėžę.
• Kitu laiku žaliųjų atliekų dėžutę laikydavau šaldytuve, kad atliekos negestų ir neskleistų blogo kvapo, nepritrauktų muselių.
• Prieš vežant atliekas į „Idėjų lysvę“ dėžutę visuomet pasverdavau (išskyrus tą vieną kartą 😊).

Iššūkio statistika ir atradimai
• Žaliųjų atliekų statistiką nagrinėjau 120 dienų;
• Atliekas į „Idėjų lysvę“ peškomobiliu ar dviračiu vežiau 30 kartų;
• Sunkiausias mano „laimikis“ buvo 2 dėžutės atliekų – 2732 g, o vieną kartą tiesiog norėjau prasiblaškyti, tad vežiau tiesiog 145 g. atliekų (svoris nedidelis, bet dėžutė buvo pilna augalų atliekų);
• Per 4 mėnesius žaliųjų atliekų dviese pririnkome 44 kg 338 g.

Čia detalesnė lentelė:

Suvedus visų keturių mėnesių statistiką į Excel‘į su vyru diskutavome, 44 kg žaliųjų atliekų – daug ar mažai? Aptarimo pradžioje atrodė, kad gal ir nėra tiek jau daug, tačiau po to pradėjome detaliau galvoti, kas sudaro tą svorį:
• Agurkų, pomidorų ir kitų daržovių galiukai;
• Bulvių, morkų, cukinijų ir kt. daržovių/vaisių lupenos, bananų žievės;
• Kiaušinių lukštai;
• Kavos ir arbatos tirščiai;
• Nudžiuvę balkono gėlių žiedai ar lapeliai.

Buvo smagu suvokti, kad visokie nevalgomi „galiukai“ grįžo atgal į žemę. Kad ciklas – iš žemės – žmogui, iš žmogaus – žemei ir toliau sukasi. Rinkdami žaliąsias atliekas ir jas kompostuodami mes pasirūpinome, kad mums nevalgomi augalų, daržovių, vaisių likučiai grįžtų į žemę ir įvairių vabzdžių, vabaliukų bei sliekų pagalba virstų trąšomis naujai gyvybei bendruomeniniame darže.

Taip pat pastebėjome, kad rūšiuojant popierių, stiklą, plastiką bei žaliąsias atliekas kitų atliekų per savaitę sukaupdavome žymiai mažiau – sukaupdavome vos ketvirtadalį ar trečdalį įprastinio 20l maišelio. Mūsų keturių mėnesių žaliųjų atliekų rodiklį paskaičiavus metams gautųsi, kad dviese žaliųjų atliekų išmetame 133 kg. O kur dar pagalvojus apie viso kvartalo, miesto ir visos Lietuvos žaliųjų atliekų skaičius… Darkart įsitikinome, kad rinkti žaliąsias atliekas prasminga – vietoj to, kad atliekos kauptųsi sąvartyne, jos buvo naudingai panaudotos.

Pabaigai

Pradžioje klausiau, kiek sveria agurko ar pomidoro nupjautas galiukas, kiaušinio lukštas, kiek bulvių lupenų lieka nuskutus bulves kugeliui, tačiau bus daug įdomiau, jei atsakymus į šiuos klausimus išsiaiškinsite patys. Labai tikiuosi, kad tokie pasidalinimai ir eksperimentiniai pamatavimai padės labiau susimąstyti apie maisto atliekų likimą. O jei jums įdomus kompostavimas, labai kviečiu paskaityti kelis šaltinius ir sužinoti daugiau:
 

• COOL ūkis: Kompostas – kas/kam/kodėl?
• COOL ūkis: Kompostavimas viduje – kaip kompostuoti bute (informacija apie kompostavimo maišus bei Bokashi kibirus)
• Atliekos.lt: Ar spėsime pasirengti atskirai rinkti ir tvarkyti maisto atliekas?

 

praktišKa

Nuo vaikystės praktiška mergina, kuriai šiuo metu labai artimos ekologijos temos. Kasdienybėje stengiasi nepirkti nereikalingų daiktų, daiktus pirkti tvaresnėse pakuotėse, o senuosius ir nereikalingus – atsakingai realizuoti parduodant, dovanojant, aukojant ar rūšiuojant. Mažais žingsniais žengia tvarumo link ir savo patirtimis dalinasi su pažįstamais.