Ar daiktų siuntimas paštomatu gali būti tvarus? Taip, bent dėl dviejų priežasčių: 1) paštomatu galima siųsti daiktus, kurių nebereikia, ir suteikti jiems antrą šansą; 2) siuntimui galima naudoti tvarias alternatyvas ir pakartotinai naudoti įvairias turimas medžiagas.
Labai tikiu daiktų keliavimo idėja, t. y. kad daiktas mūsų namuose turi būti tol, kol mes jį dar naudojame. Nenaudojamus daiktus stengiuosi parduoti, mainyti ar dovanoti. Išimtį darau tik tokiems daiktams, kuriuos naudoju retai, bet iš esmės juos pirkti būtų brangu arba pirkti padėvėtą/panaudotą iš kito žmogaus nesinorėtų (pavyzdžiui, palapinę).
Pastebėjusi, kad daikto nenaudoju, pirmenybę teikiu jo pardavimui. Pardavimas man, kaip daikto savininkei, ne visada naudingas finansiškai. Kai kuriuos daiktus parduodu po kelis eurus, ir man tai labiau ne pelnas, o, kaip aš vadinu, „ekologinis administravimo mokestis“ už tai, kad pasirūpinu, kad daiktas būtų naudojamas ir toliau. Parduodama daiktus darau prielaidą, kad kai žmogus perka bent už kelis eurus, vis tiek pasvarsto daugiau nei imdamas nemokamai. Vis tik rašydama šį tekstą noriu pasidalinti ne savo daiktų pardavimo istorijomis, o patirtimi, kaip pakuoti daiktus siunčiant paštomatu panaudojant tai, ką turime namuose.
Ruošdama šį patarimų tekstą dar kartą patikrinau vienų žinomiausių paštomatų paslaugų teikėjų „LP Express“, „Omniva“, „DPD“ siuntų pakavimo taisykles. Svarbiausi punktai, kuriuos jie išskiria:
- Tinkama siuntos pakuotė yra tokia, kurios nepažeidus neįmanoma pasiekti ir sugadinti siuntos turinio. Pakuotė turi apsaugoti siuntos turinį nuo galimų pažeidimų transportavimo ir rūšiavimo metu.
- Pakuotės visuomet turi būti sandarios, užklijuotos lipnia juosta ar kitomis sandarinimo priemonėmis.
- Pakavimo medžiagos turi užtikrinti, kad siuntinio turinys bus nepaliestas viso gabenimo metu – per didelės dėžės su mažu turinių gali būti suspaustos, o perpildytos dėžės gali netyčia atsidaryti.
- Rekomenduojamos naudoti pakuotės bei pakavimo priemonės yra šios:
Vis dėlto, skaitydama siuntų pakavimo taisykles niekur neradau, kad siuntos turi būti siunčiamos naujose dėžėse, vokuose ar kitokio tipo pakuotėse. Svarbiausia, kad pasirinkta pakuotė būtų sandari ir užtikrintų siuntos saugumą. Taigi, į ką pakuoti, kad būtų ir tvaru, ir saugu?
1. Į popierinius maišelius. Į juos dažniausiai pakuoju knygas. Jei knyga yra tik viena, o jos svoris – nedidelis, tuomet ją siunčiu paprastai – supakuodama į perkirptą popierinį maišelį. Jeigu siunčiu kelias ir/ar sunkesnes knygas, tuomet papildomai suvynioju į plastiko plėvelę (neskubėkite smerkti – apie ją – 3 punkte).
Popierinius maišelius esu gavusi įvairiais būdais: sukaupiau iš karantino laikotarpio, kai maistą iš parduotuvių užsisakydavome į namus; iš retų apsilankymų Macdonald‘s; iš pažįstamų ar kolegų, kurie nenaudojamus maišelius tiesiog nori išmesti. Popierinių maišelių niekada neperku, nes turiu daugkartinius medžiaginius, tačiau jie mano namus vienokiais ar kitokiais keliais vis tiek pasiekia, tad panaudojimas siuntoms – puiki alternatyva juos įdarbinti bent dar vieną kartą.
2. Į anksčiau gautų siuntų pakuotes. Šiuolaikiniame pasaulyje kai kurios įmonės net neturi fizinių parduotuvių, todėl išvengti daiktų (net tvarių) pirkimo internetu sudėtinga. Vis dėlto smagu, kad gautų siuntų pakuotes galima panaudoti dar kartą. Žemiau panaudotą plastikinę pakuotę naudojau kelioms sunkesnėms knygoms siųsti, o iš „Nulos“ gautą popierinį voką galėsiu taip pat panaudoti dar kartą – arba kažką susidėti, arba išsiųsti siuntą tvarioje pakuotėje.
3. Į plastikinę plėvelę ar skaidrų maišelį. Tokiu būdu galima siųsti nedidelį ir/ar lengvą rūbą, daiktą apvyniojant popieriumi – kad nesimatytų siuntos turinio, bei plastikinę plėvelę.
Smagu žinoti, kad plastikinę plėvelę išgelbėjau nuo „vienkartinės misijos“ ir kelionės į šiukšliadėžę: įsikėlus į naują būstą pirmenybę teikėme naujiems virtuvės baldams, o jie atkeliavo suvynioti į didelį kiekį plastikinės plėvelės. Vietoj to, kad skųsčiausi, kad plėvelės daug, nusprendžiau paprašyti meistrų plėvelės neišmesti, o palikti man. Nuo to laiko kai kurias siuntas pakuoju papildomai užvyniodama plėvele, kad būtų saugiau, ypač jei tai didesnė/sunkesnė siunta.
4. Į tapetų likučius. Neįmanoma nusipirkti tapetų tiek, kad neliktų nė mažyčio neužklijuoto lopinėlio, tiesa? Vaikystėje tapetų likučius naudodavau knygoms apsilenkti, o dabar tapetų likučius naudoju ir siuntoms, dažniausiai knygoms supakuoti. Tapetų medžiaga yra standesnė, todėl pakuotės apsauga patikimesnė nei naudojant popierinius maišelius. Žinoma, remontų nedarome daug, todėl ir tapetų likučių resursai riboti.
5. Į apgadintus maišus. Pavyzdžiui, su suplyšusiomis rankenomis. Kai kurie plastikiniai maišai tokie nepatvarūs, kad, rodos, ir buvo sukurti naudoti tik vieną kartą. Jei suplyšo maišo rankenos, su juo jau niekur neišeisi, bet tokius maišus dar galima įdarbinti suvyniojant į juos daiktus siuntimui.
6. Į suplyšusius/susiglamžiusius dovanų maišiukus. Jau seniai turiu įprotį kaupti dovanų maišiukus ir juos perdovanoti, bet tėvų namuose radau ir daug nenaudojamų maišelių, kurie susiglamžę ar įplyšę, todėl perdovanojimui netinka. Tokius maišelius taip pat galima naudoti siuntoms.
Šiame tekste išvardinau man įprasčiausius ir bent kartą bandytus siuntų pakavimo būdus. Smagu, kad siuntos visuomet atkeliaudavo saugiai. Nustebau ir krizenau Zero Waste Lietuva feisbuko grupėje skaitydama, kad viena moteris siuntas siunčia ryžių ar kitų produktų kartoninėse pakuotėse, o ir pati niekada nėra gavusi siuntos „normalioje“ pakuotėje, t. y. naujoje dėžėje ar voke „burbuliniu“ vidumi. Vis dėlto, manau, kad ir tokie kūrybingi sprendimai yra galimi, jei tik užtikrinamas siuntos saugumas.
O kaip siuntas pakuojate jūs? Kokioje keistoje siuntoje esat gavę savo siuntas? Pasidalinkit komentaruose ;).
___
Žalios bendruomenės tinklaraštis atviras visiems, tad jeigu ir Tu nori pasidalinti žaliu turiniu – parašyk mums laiškelį ir padėk sukurti tvarios informacijos lobyną!
