Jei kada atsibustumėte visiškai tuščiame bute – be baldų, drabužių, elektroninių prietaisų ir kitų daiktų, ko labiausiai pasigestumėte? Be ko išgyventumėte tik dieną, o ko galėtumėte atsisakyti visam laikui? Kiek daiktų reikėtų, kad jūsų gyvenimas vėl taptų pakankamas ir jaustumėtės laimingas – 200, 1000, 2000,…?
Būtent su tokia dilema susidūrė „100 daiktų ir nieko daugiau“ filmo veikėjai. Susilažinę vaikinai įsivėlė į netikėtą situaciją ir sutarė, kad 100-ui dienų atsisakys visų savo daiktų, o kasdien galės susigrąžinti tik po vieną. Ši daiktų atsisakymo idėja beprotiška ir radikali, tačiau tuo pačiu ir priverčianti susimąstyti apie mūsų pačių gyvenimus. Žiūrint filmą įdomu ir pačiam įsivaizduoti, ką veikėjo vietoje pasirinktum kitą dieną – čiužinį ar mobilųjį telefoną?
Iš pradžių ir prasidėjęs karantinas mums priminė filmo scenarijų, tačiau apsipratus su juo spėjome įsitikinti, kad gyvenant lėčiau ir beveik neišeinant iš namų mums reikia ne tiek jau daug. Beveik kiekvienam iš mūsų dabar užtenka jaukios darbo vietos, patogios aprangos, gal dar vieno kiek oficialesnio viršutinio drabužio, jei tenka dalyvauti virtualiuose susitikimuose su vaizdu. Taigi, šis laikas namuose – puiki galimybė permąstyti savo santykį su daiktais, apsidairyti kokius daiktus turime ir kodėl, prisiminti, kada ir kokiomis aplinkybėmis juos įsigijome.
Poreikiai keičiasi
Turbūt kiekvienas atsimenate laikus, kuomet reikėjo mažiau nei turite dabar. Pavyzdžiui, išvykus studijuoti į kitą miestą dažniausiai apsigyvename mažiau patogioje aplinkoje nei buvome pratę pas tėvus. Pradėjus studijuoti smagu atitrūkti nuo tėvų bei pažinti naują miestą, todėl buitis atrodo ne tokia svarbi. Mano atveju buvo taip pat – atvykusi į sostinę apsigyvenau dvylikaaukščiame bendrabutyje, kuriame virtuve bei dušu dalinosi pusė aukšto gyventojų. Kambarys buvo gana tvarkingas, juo dalinomės trise. Džiugino maži dalykai – švarus bendrabučio kambarys, tvarkingos kambariokės, tai, kad turėjau normalų stalą bei lovą, savo spintelę. Daug daiktų nereikėjo – tada naujos patirtys buvo daug svarbesnės nei daiktai.
Mano bendrabučio kambarys, 2010 m.
„Naujakurių džiaugsmas“ taip pat daug kam pažįstamas. Tas jausmas aplanko, kai iš bendrabučio išsikraustome į nuomojamą būstą arba dar geriau – pagaliau įsigyjame savo. Tuo metu jau galime sau leisti gyventi geriau, t. y. turėti nuosavą kambarį (ar net kelis), asmeninę virtuvę bei vonios kambarį. Įsikėlus į naujus namus dažniausiai džiugina tie baldai, kuriuos paliko buvę buto savininkai ir tas kuklus turtas, kurį pavyko įsigyti iki tol.
Iš daugelio pažįstamų teko girdėti, kad pirmus mėnesius naujame būste jie miegojo tiesiog ant čiužinio, nes lovai lėšų neturėjo. Taip pat daug kas su šypsena prisimena pirmuosius metus įsikėlus į naujus namus, kai šviestuvai, apvadai, o kartais net ir užuolaidos nebuvo pirmo būtinumo daiktai, ir buvo įmanoma gyventi be jų. Džiaugsmą ir prasmę teikė naujas gyvenimo etapas, nepriklausomumo jausmas.
Atsimenu ir savo pradžią nuosavame vieno kambario butuke. Tai, kad pavyko įsigyti būstą, atrodė neįtikėtina, todėl pradžiai tiko ir patiko baldai, kuriuos paliko buvę savininkai. Tik vėliau pastebėjau būsto trukumus ir galėjau susitaupyti naujam langui, perdažyti sienas bei persiklijuoti tapetus.
Virtuvės transformacija. 2-oje foto baldai „iš antrų rankų“, bet virtuvė atrodo daug solidžiau
Paprastai žmonių poreikiai su laiku auga – dažniausiai tai susiję su gerėjančia gyvenimo kokybe, pajamų augimu. Tikslaus skaičiaus, kiek daiktų kiekvienas namuose turime, turbūt neįmanoma suskaičiuoti. Ar esate kada bandę? Aš nesu, tačiau daiktų statistika labai svyruojanti – nuo radikalių vartotojų iki minimalistų, kurie gyvena su 51, 100, 288 daiktais (jie net turi susidarę tikslius daiktų sąrašus!). „Daiktų vartotojus“ bei minimalistus skiria požiūris į daiktus – kiek jų reikia, kad mūsų gyvenimas būtų pakankamas. Žinoma, svarbus ne tik daiktų skaičius, bet ir jų naudojimo laikas. Kokie yra mūsų daiktų vartojimo įpročiai? Ar daiktus naudojame tol, kol jie nebeveikia, ar juos keičiame kaskart atsinaujinus madoms ar išėjus dar vienam, pavyzdžiui, technologiniam atnaujinimui?
Daiktai su istorijomis
Tikriausiai kiekviena panelė ar moteris yra atsidūrusi situacijoje, kuomet atsakydama į komplimentą sako – „Šitas megztukas? Ne ne, baik tu, šimtą metų jau jį nešioju“. Viena vertus, tokiais atvejais save pabaru, kad ir vėl nesugebėjau priimti komplimento ir „nurašiau“ kažkurį drabužį. Kita vertus, apsidžiaugiu, kad drabužiai, kuriuos nešioju jau ne vienus metus, man vis dar tinka ir sulaukia komplimentų. Vienas iš tokių ilgaamžių drabužių – paltas, kurį nešioju nuo 2009 m., t. y. jau 10 metų. Šį paltą nešioju ne dėl to, kad neturiu kuo apsirengti – tiesiog jis dar gerai atrodo ir kasmet vis dar sulaukia komplimentų iš žmonių, kurie manęs su juo nėra matę.
Komplimentų gali sulaukti ir kiti mūsų daiktai, kuriuos naudojame jau taip ilgai, kad kartais net sunku atsiminti, kada juos įsigijome. Daugiau laiko praleisdama namuose apžiūrėjau turimus daiktus ir nudžiugau supratusi, kad kai kuriuos iš jų naudoju daugiau nei dešimtmetį – dalinuosi savo TOP 3 radiniais:
1) Epiliatorių turiu nuo 2008 m., įsigijau kai jį rekomendavo draugė. Taigi naudoju jau 12 metų ir jis vis dar gerai atlieka savo funkciją. Žinau, kad šiais laikais jau yra įvairių technologinių naujovių, tačiau naujo pirkti neplanuoju, kol šis vis dar veiks;
2) Raudoną staliuką turiu nuo vaikystės – tėvai jį įsigijo, kai buvau dar vaikas, jam daugiau nei 20 metų. Kai su sese išaugome, staliukas ilsėjosi sode ar garaže, tačiau po studijų išsikėlus iš bendrabučio jis vėl grįžo. Raudoni dažai jau luposi, todėl staliuką perdažėme ir toliau jį sėkmingai naudojame svetainėje;
3) Sulčiaspaudei jau 30 metų. Kurį laiką ji gulėjo nenaudojama tėvų namuose, tačiau išsikėlus iš bendrabučio pasiėmiau ją į naująjį būstą ir naudoju kūrybingai – bent 1-2 kartus per mėnesį kugeliui gaminti.
Kviečiu šį dar nesibaigiantį karantiną skirti savo santykiui su daiktais apmąstyti ir patirti tą „užtenka kiek turiu“ jausmą. Pabarkite save, jei kažko turite per daug ar kažko visai nenaudojate, pagalvokite, ką su tais daiktais norėtumėte daryti toliau (idėjos – šiame straipsnelyje). Tuo pačiu pasidžiaukite daiktais, kurie jus vis dar džiugina, nors tarnauja jau 5, 10 ar net daugiau metų. Ir būtinai komentaruose pasidalinkite, kokių ilgamečių daiktų atradote!
—
Žalios bendruomenės tinklaraštis atviras visiems, tad jeigu ir Tu nori pasidalinti žaliu turiniu – parašyk mums laiškelį ir padėk sukurti tvarios informacijos lobyną!
